- išnaikučyti
- ×išnaikùčyti Skr 1. žr. išnaikinti 1: Išnaikùčiji [muses], jų vėl privysta Gs. 2. refl. susivartoti, išsieikvoti: Per darbymetę visas sviestas išsinaikùčijo Vlkv. \ naikučyti; išnaikučyti; sunaikučyti
Dictionary of the Lithuanian Language.